Anykščių krašte, kur J. Biliūno žodžiai vis dar skamba pievose, o senos liepos atsimena dar senesnius laikus, stovi šimtametė sodyba. Čia, kur gamta ir tradicijos susipina tarsi krepšio vytelės, gyvena ir kuria tautodailininkai Kazys ir Ligita Morkūnai. Ne tik pynėjai, bet ir pedagogai, ūkininkai, bitininkai bei kultūros puoselėtojai. Jų sodyboje, kurioje įkurtas vienintelis Lietuvoje Pintinių…
Kai medyje apsigyvena siela – tyliai, be triukšmo – tuomet žinai: prie jo prisilietė Pranas Petronis. Medžio drožėjas, liaudies meistras, tylus kūrėjas ir savo krašto metraštininkas. Jo vardas dažnam anykštėnui žinomas, tačiau tik nedaugelis žino, koks ilgas, vingiuotas ir kūrybos pilnas buvo jo kelias nuo Užgavėnių kaukių iki šventųjų figūrų kapinių nišose ir paminklų laisvės…
Anykščių kraštas, kur kalvos glaudžiasi prie dangaus, o šaltiniai kužda senolių paslaptis – tarsi drobė. Ant jos Ramūnas Daugelavičius tapo savo gyvenimo freską. Jo rankos, liesdamos dilgėlių lapus ar kiaulpienių šaknis, rašo kroniką – ne tik apie augalus, bet ir apie tautos širdį, apie paveldą, kuris kvepia žemės drėgme ir protėvių atmintimi. Ramūnas nėra tik…
Vilniaus senamiesčio širdyje, tarp skubančių praeivių ir modernėjančio miesto siluetų, tyliai bet tvirtai liepsnoja senosios kultūros ugnis. Ne tik keramikos krosnyse, bet ir žmonių širdyse rusenanti senųjų amatų dvasia. Šią ugnį kartu su kolegomis jau kelis dešimtmečius kūrena dailininkas keramikas, krosnių meistras, eksperimentinės archeologijos entuziastas ir Vilniaus Puodžių Cecho įkūrėjas Dainius Strazdas. Vilnietis – molį…
Suodinos rankos, veidas, apranga – tartum žemės ir ugnies ženklai. Lipimas į aukštį, kur vėjas plaiksto mintis, o stogo šlaitai slidūs nuo samanų, lietaus ir laiko. Kartais – netikėta kova su širšėmis, įsikūrusiomis kamine, arba kuosomis, iš šakelių susukusiomis lizdą ten, kur turėtų prasiveržti dūmai. Ir visgi – virš stogų atsiveriantis miestelio peizažas saulėlydyje, į…
Apie skulptorių, kuris savo galeriją pavadino namais, o angelams dvasią įpučia žiemos šaltyje Žemaitijos kaime laikas teka lėčiau nei kitur. Čia, netoli Palangos, susitikau su menu, kuris gimsta iš ąžuolo širdies ir meistro sieloje brendusių svajonių. Skulptorius, architektas, tautodailininkas Virgilijus Vaičiūnas savo kūrybos kelią pradėjo ne nuo diplomų ar pripažinimo, o nuo drąsaus iššūkio ir…
Trakų pilies kieme archeologas iškelia iš žemės šukę – senovės puodo fragmentą. Jame – šimtmečių dulkės. Ir dar kažkas daugiau. Tai, ko negalima išmatuoti, bet galima pajusti. Elena Aleksejeva, tuomet dar magistrantūros studentė, laikydama šukę rankose supranta, kad tai – jos ateitis. Daugiau nei dvidešimt metų praėjo nuo to momento. Šiandien Elena – ne tik…
Aikštės viduryje rastos mažos žirklutės keičia gyvenimą. Tai, kas prasidėjo atsitiktinai, tapo daugiau nei trisdešimties metų kūrybine kelione – nuo miniatiūrų iki „prašnekančių“ karpinių, kurie dainuoja lietuviškas dainas ir pasakoja tautosaką. Klaidas Navickas – žmogus, kuriame telpa du iš pirmo žvilgsnio, nesuderinami pasauliai: dienomis jis teisininkas, o laisvalaikiu – tautodailininkas, karpinių ir senųjų žemaitiškų medžio…
Visi keliai veda į Darbėnus, juokauja darbėniškiai. Ir iš tiesų keliaudamas pajūriu negali nepastebėti nuorodos į Darbėnus. Neatsitiktinai Kretingos rajono miestelio herbe pavaizduoti į keturias puses – Palangą, Kretingą, Skuodą, ir Salantus vedantys keliai. Staigus ne tik keliuko, bet ir gyvenimo posūkis atveda į pačiame Darbėnų centre su šeima įsikūrusio odininko Tautvydo Rudžio sodybą. Tautvydas…
Kai kalbi su Audrone Virbaliene, pirmiausia jauti jos rankų šilumą – ne tiesiogine prasme, bet per jos pasakojimus apie šimtus išmegztų riešinių, per išsiuvinėtus žmonių portretus ir per istorijas, kurias ji įmezga į kiekvieną siūlo pynę. Tai šiluma, atėjusi iš praeities, iš rankų, kurios glostė vilną, ir širdžių, kurios mokė kantrybės. „Esu Audronė Virbalienė, –…
